- vėžinimas
- vė̃žinimas sm. (1) K, DŽ → 1 vėžinti: 1. Nuo vė̃žinimo skauda [šoną] Brt. Juk žinai, kad mažiem vė̃žinimas patinka Kair. Kūmų ir kūdikio tėvo vėžinimas geldoje žinomas ir Kėdainių rajono Krakių apylinkėje rš. 2. Tavo tas vėžinimas… Sykį paveži, paskui metus atsimeni J.Ap. \ vėžinimas; įvėžinimas; pavėžinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.